Automobilių variklių istorija
Vidaus degimo variklis buvo išrastas 1860-aisiais. Jis išgyveno dujinio variklio, benzininio variklio ir dyzelinio variklio kūrimo etapus. 1860 m. Prancūzas Lenoiras sėkmingai sukūrė dujinį variklį. Pasirodė pirmasis pasaulyje praktiškas vidaus degimo variklis. 1876 m. Vokietis Otto (Oto) padarė ketvirtąjį pagal vienodo tūrio keturių taktų ciklo principą. Taktinis dujinis variklis, 1883 m. vokietis Gotlietbas Dainleris sėkmingai sukūrė benzininį variklį, 1893 m. vokietis Rudolfas Dieselis paskelbė slėginio uždegimo vidaus degimo variklio T. principą, 1898 m. "Diesel" sukūrė žibalu varomą "Le-burning" vidaus degimo variklį, kuris gimė iki šiol. Po daugiau nei 100 metų plėtros pastaraisiais metais įvyko didelė technologinė pažanga.
Dauguma variklių, naudojamų šiuolaikiniuose automobiliuose, yra keturių taktų benzininiai varikliai, o benzininis variklis "Daimler" eroje turi tik 1,4 kW/l galią, o greitis - tik 800r/min. Pirmojo pasaulinio karo metu variklio suspaudimo laipsnis buvo padidintas iki 5. Greitis buvo padidintas iki 2000r/min. ir galia buvo padidinta apie 10, pasiekdama 15 kW/L. Šiuolaikinių natūraliai įsiurbiamų variklių litro galia gali siekti 50 ~ 70 kW / L, o litrų su įkrautų variklių galia gali siekti 65 ~ 90 kW / L ar daugiau. Palyginti su "Daimler" eros varikliais, litro galia padidėjo 50%. - 65 kartus. O litro galia didelio su kompresoriaus lenktyniniais varikliais, kai kurie gali siekti 500 kW/T.
